Loader
Akmenės cementas - cemento gamintojas Lietuvoje
1815
post-template-default,single,single-post,postid-1815,single-format-standard,bridge-core-2.0.5,ajax_fade,page_not_loaded,,qode_grid_1300,footer_responsive_adv,hide_top_bar_on_mobile_header,qode-content-sidebar-responsive,qode-child-theme-ver-1.3.120,qode-theme-ver-19.2.1,qode-theme-bridge,qode_header_in_grid,wpb-js-composer js-comp-ver-7.4,vc_responsive
 

Projektas CCS BALTIC CONSORTIUM įgavo pagreitį – Europos Komisija suteikė PCI statusą

Projektas CCS BALTIC CONSORTIUM įgavo pagreitį – Europos Komisija suteikė PCI statusą

Akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ su partneriais planuojamam suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir tvarkymo projektui Lietuvoje ir Latvijoje, Europos Komisija (EK) suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą. Tai reiškia, kad projektas pripažįstamas didelės svarbos tarpvalstybiniu projektu, kuris svariai prisidės prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.

CO2 sugaudymo ir tvarkymo (angl. CCS – carbon capture and storage) projektą bendrovė „Akmenės cementas“ planuoja įgyvendinti kartu su Latvijoje veikiančia „SCHWENK Latvija“ (abi cemento gamyklos priklauso Vokietijos kapitalo bendrovei „SCHWENK“), akcine bendrove „Klaipėdos nafta“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K. Lines“ (MOL). Įmonės pernai įsteigė „CCS Baltic Consortium“ konsorciumą, atliko projekto analizę, galimybių studiją ir pateikė projekto paraišką EK 6-ąjam PCI statusui gauti.

Projektu siekiama Lietuvoje ir Latvijoje sukurti anglies dvideginio sugaudymo ir saugojimo vertės grandinę, kuri apimtų pramonės sektoriuje susidarančio CO2 sugaudymą ir transportavimą antžeminiu ir jūros transportu į nuolatinio saugojimo vietas, potencialiai Šiaurės jūroje. Tokiu būdų CO2 dujos būtų sugrąžintos į jų kilmės vietą.

„CO2 sugaudymas ir saugojimas yra svarbi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ir pramonės dekarbonizacijos strategijos dalis. Tai yra svarbus įrankis stabdant klimato kaitos procesus ir švelninant jų padarinius, kartu nesužlugdant valstybėms reikšmingų industrijų. Mūsų su partneriais planuojamam projektui suteiktas PCI statusas tik patvirtina CO2 sugaudymo ir saugojimo infrastruktūros svarbą“, – sako „Klaipėdos nafta“ vadovas Darius Šilenskis.

„Ši sritis ypač aktuali sektoriuose, kuriems greitai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energetikos išteklių yra sudėtinga, pavyzdžiui, mūsų pramonės srityje – cemento gamyboje. Negana to, CCS yra vienas iš pažangiausių technologinių sprendimų, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizacijos“, – teigia „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

A. Zaremba pažymi, jog „Akmenės cemento“ ir „SCHWENK Latvija“ gamyklose Lietuvoje ir Latvijoje per metus iš viso galėtų būti sugaudoma apie 1.6 Mt CO2. Šios dujos būtų suskystinamos ir sausumos transportu gabenamos į „Klaipėdos nafta“ skystųjų energijos produktų terminalą Klaipėdoje. Iš pastarojo suskystintos CO2 dujos specialiais laivais toliau būtų gabenamos į tam pritaikytas nuolatinio saugojimo vietas Europoje. Dėl konkrečių vietų kol kas dar nėra nuspręsta, tačiau saugiam sugaudyto CO2 laikymui dažniausiai naudojamos nutolusios dujų saugyklos jūroje, kurios pasižymi reikiamais geologiniais ypatumais, pavyzdžiui, didžiulį potencialą turinti Šiaurės jūra.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje, draudžiamas anglies dioksido saugojimas žemės gelmėse. Todėl įmonėms, kurioms sudėtinga pasiekti dekarbonizacijos tikslus tik efektyvinant savo veiklos procesus, CO2 sugaudymas ir tvarkymas, eksportuojant sugaudytą anglies dvideginį į tam dedikuotas nuolatinio saugojimo vietas, gali tapti svarbia kompleksinių priemonių dalimi.

Planuojama sukurti anglies dvideginio sugaudymo ir tvarkymo vertės grandinę, kuria galės naudotis ne tik projektą inicijuojančios įmonės, bet ir kitos regiono bendrovės, kurioms aktualu sumažinti savo CO2 emisijas, siekiant klimato kaitos tikslų. Dėl to projektas yra svarbus tiek Baltijos regionui, tiek ir Europai – šalims padės vykdyti savo įsipareigojimus klimato srityje.

„CCS Baltic Consortium“ projektui gavus PCI statusą toliau bus atliekamos išsamios studijos ir teikiamos paraiškos ES finansavimui gauti. Tikimasi, kad projektas į Lietuvą bei Latviją pritrauks didelės apimties ES investicijas. Vertinama, kad bendros investicijos gali siekti apie 1,1-1,2 mlrd. eurų. Galutinį investicinį projektą planuojama parengti 2026 m.  pabaigoje, o CO2 sugaudymo ir eksportavimo operacijas pradėti 2030 metais.

Daugiau informacijos: http://ccs-baltic.eu

 

No Comments

Sorry, the comment form is closed at this time.