Aplinkos apsauga

Naudoti nebetinkamos padangos kaip alternatyvus kuras cemento pramonėje plačiai naudojamas visame pasaulyje: JAV, Japonijoje, Europoje, Australijoje.
JAV susidaro apie 6 mln.t panaudotų padangų per metus, iš kurių apie 53% naudojama kurui.
AB „Akmenės cementas” naudoti nebetinkamas padangas pradėjo deginti 2006 metais gegužės 23 d. Buvo pasirinktas Amerikoje užpatentuotas metodas, labiausiai tinkamas ilgoms šlapio būdo sukamosioms krosnims.
Nesmulkintos padangos yra paduodamos į krosnį transporterių sistema per krosnies viduryje įrengtą specialų padavimo lataką. Atliekų padavimo vietoje temperatūra siekia iki 1200 °C. Nepavojingoms atliekoms deginti reikalinga pakankama temperatūra iki 900 °C. Cemento gamybos krosnių privalumas yra tas, jog deginant atliekas nelieka jokių papildomų atliekų. Visi degimo proceso metu susidarę pelenai pereina į produkto, klinkerio sudėtį yra stabilizuojami ir neatsiliepia gaminio kokybei.

AB „Akmenės cementas” panaudojo šiluminei energijai gauti naudoti nebetinkamų padangų:

Per metus sutaupoma apie 12 000 t neatsinaujinančio kuro (akmens anglies). Be to, degančios padangos į atmosferą išmeta mažiau CO2 nei akmens anglis. Anglies emisijos faktorius yra apie 95 tCO2/TJ, nebetinkamų naudoti padangų 88,7 tCO2/TJ.
AB „Akmenės cementas” išduoda įmonėms netinkamų naudoti padangų priėmimo pažymas ir LR Aplinkos ministerijos patvirtintas pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą, kuriomis remiantis ūkio subjektai yra atleidžiami nuo pakuotės/gaminio mokesčio

Pagal pasaulinę praktiką, vis didesnis kiekis (pavojingų ir nepavojingų) atliekų deginama analogiškose klinkerio degimo sukamosiose krosnyse, nes šie įrenginiai kaip ir specializuoti atliekų deginimo įrenginiai labiausiai atitinka atliekų deginimo įrenginiams keliamus reikalavimus.

Gaminant klinkerį sausuoju gamybos būdu, planuojama deginti ir kitą alternatyvų kurą: sausą nuotekų dumblą, rūšiuotas komunalines atliekas kitaip vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą ir kt.

2006 metais liepos mėnesį Šveicarijos firma „PEG.S.A.” užbaigė AB „Akmenės cementui” techninę galimybių studiją perėjimui nuo šlapiojo gamybos būdo prie modernaus sauso, kuris atitiktų GPGB (geriausiai prieinamus gamybos būdus).

2014 m. rugpjūčio mėnesį paleista nauja sauso būdo klinkerio gamybos linija, kurios našumas 4500 t/dieną.

2014 m. rugpjūčio mėn. nutrauktas šlapias klinkerio gamybos būdo krosnies Nr. 8, o nuo lapkričio mėn. ir degimo krosnies Nr. 7 eksploatavimas.

Gamybos modernizacija – šlapias cemento gamybos būdas pakeistas sausu būdu -leido beveik perpus sumažinti įmonėje naudojamo kuro sąnaudas (produkcijos vienetui), o gamybos proceso metu į aplinką išmetamas anglies dvideginio keikis sumažėjo ketvirtadaliu: Šlapias gamybos būdas 1,2 t CO2 /1 t klinkerio, Sausas gamybos būdas 0,85 t CO2 /1 t klinkerio. Šio, didžiausio gamyklos istorijoje, investicinio projekto vertė – apie 112 mln. eurų.

2015-2016 metais vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014-03-04 įsakymo Nr. D1-227 1.2. punktu ir 2014-05-08 TIPK leidimo Nr.1 (T-Š-1-1/2014) XIII skyriaus sąlygų 4 punktu (pradėjus eksploatuoti naują įrenginį), atlikta taršos šaltinių inventorizacija.

2017 m. balandžio mėnesį Bendrovėje pradėta naudoti amoniakinio vandens įpurškimo sistema, kuri ženkliai sumažino azoto oksidų (NOx) emisijas – iki 500 mg/Nm3.

2017 m. liepos – lapkričio mėnesiais buvo testuota alternatyvaus kuro padavimo linija, kurios metu tikrintas padangų dozavimas, taisyti mechaninės ir elektrinės dalies neatitikimai bei stebėtas klinkerio gamybos procesas deginant alternatyvų kurą. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo analizuojama ir automatizuota matavimo sistema bei atlikti reikalingi korekcijos veiksmai.

Atmosferos taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą.

Nuo 2017 m. pradėjus deginti alternatyvųjį kurą (nebetinkamas naudoti padangas), vykdomas griežtas klinkerio degimo krosnies proceso ir išmetamųjų teršalų atitikimo ribinėms vertėms monitoringas su įrengta automatizuota matavimo sistema.

Deginant atliekas nepertraukiamai matuojamos kietųjų dalelių, O2, CO, NOx ir SO2, HCl, HF, BOA, NH3 išmetimų koncentracijos. Gauti duomenys generuojami automatizuotos matavimo sistemos dienos, mėnesio ir metinėse ataskaitose.

Sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų išmetamose dujose tyrimus atlieka išorinės laboratorijos pagal sutartis.

Teršalų monitoringo duomenys 2011 metai (kovo – gruodžio mėn.):

Teršalų monitoringo duomenys 2012 metai (sausio – gruodžio mėn.): 

Teršalų monitoringo duomenys 2013 metai (sausio – gruodžio mėn. )  

Teršalų monitoringo duomenys 2018 metai (sausio – gruodžio mėn. )

Teršalų monitoringo duomenys 2019 metai (sausio – lapkričio mėn.) 

Teršalų monitoringo duomenys 2020 metais (sausio – gruodžio mėn.)

Teršalų monitoringo duomenys 2021 metais (sausio – gruodžio mėn.)

Teršalų monitoringo duomenys 2022 metais (sausio – gruodžio mėn.)

Teršalų monitoringo duomenys 2023 metais (sausio – kovo mėn.)

2020 m. aplinkos monitoringo ataskaita

2021 m. aplinkos monitoringo ataskaita

2022 m. aplinkos monitoringo ataskaita

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2021 I ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2021 II ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2021 III ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2021 IV ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2022 I ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2022 II ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2022 III ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2022 IV ketvirtis

Monitoringo (nenuolatinių) matavimų duomenys 2023 I ketvirtis

2011 m. I pusmetis: 

2011 m. II pusmetis:

2012 m. : 

2018 m. : 

2019 m. : 

2020 m. :

2021 m. :

2022 m. :