Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2013 09 20
Į pirmą pusmetį atsigręžus

AB „Akmenės cementas"
gamybos direktorius Edmundas MONTVILA apie pirmojo 2013 m. pusmečio rezultatus.

Jau nuskubėjo istorijon pirmas šių metų pusmetis. Koks jis buvo „Akmenės cemento" bendrovei?

Nors ir ilgokai spaudė žiema, žvarbokas buvo pavasaris ir
dėl to vėlavo statybos, pardavėme 437 tūkstančius tonų cemento arba 15
tūkstančių tonų daugiau, kaip per tokį pat laiką pernai. Gavome 103 milijonus
litų pajamų. Pelningumas išliko praėjusių metų lygyje. Tačiau produkcijos
pagaminome kur kas daugiau, sukosi abi krosnys, nes turėjome sukaupti 100
tūkst. tonų klinkerio atsargą rudeniui, kai naujoji technologinė linija bus
bandoma bei reguliuojama ir dar negamins klinkerio, o dabar veikiančias dvi
senąsias krosnis reikės stabdyti.. Tie 100 tūkst. tonų klinkerio darbų sezono
metu yra maždaug mėnesio pareikalavimas. Taigi, gamyba vyko, kuras buvo
naudojamas, o produkcija dar sandėliuose, tad pajamų gauta šiek tiek mažiau
kaip pernai.

Kur ir kam siunčiamas Naujojoje Akmenėje pagamintas cementas?

Lietuvos vidaus rinkoje per pusmetį realizavome 184
tūkstančius tonų arba 42 procentus viso parduoto cemento. Likusieji beveik 58
procentai buvo realizuoti artimiausiame užsienyje: 112 tūkst. tonų iškeliavo į
Rusijos Federaciją, 53 tūkst. tonų į Baltarusiją ir 87 tūkstančiai tonų - į
Europos Sąjungos valstybes. Palyginti nedidelis kiekis pakuoto cemento
parduotas Lenkijai. Lyginant su pernai pirmuoju pusmečiu, pardavimai
Baltarusijoje liko pastovūs, o į Rusiją ir į ES šalis cemento išsiuntėme daugiau.

Ar Lietuvoje statybos dar neatgyja?

Žiūrint, kaip skaičiuosi. Prisiminkime: 2007 - 2008 metais
Lietuva suvartodavo per metus apie milijoną tonų cemento, 2009 metais cemento
beprireikė pusės milijono tonų. Dabar per metus tas suvartojimas išauga po kelis
procentus, bet kol jis pasieks iki krizės buvusį lygį, turės praeiti ne vieneri
ir ne dveji metai. Neskubėkime peikti Lietuvos. Palyginti neseniai daugiausia
cemento, skaičiuojant vienam gyventojui, suvartodavo Ispanija. Vakarų Europoje
vidutiniškai cemento per metus, skaičiuojant vienam gyventojui, suvartojama
apie 500 kilogramų, o tokiose senose ir ekonomiškai stipriose valstybėse, kaip
Švedija, Vokietija, tas skaičius tesiekia 300 - 400 kilogramų. Tuo tarpu
Ispanijoje buvo suvartojama po 1000 kilogramų. Ten buvo intensyviai naudojamos
Europos Sąjungos lėšos, šalis, kaip ir Graikija, gyveno skolon, tad buvo galima
laukti, kad statybų burbulas Ispanijoje sprogs. Taip ir atsitiko, ten panorama
dabar liūdnesnė, negu Lietuvoje.

Maisto prekių, žaliavų eksportą neretai trikdo politiniai valstybių sprendimai. Ar noriai užsienio rinka įsileidžia lietuvišką cementą?

Kiekviena valstybė sprendžia, kaip jai geriau. Štai
Baltarusija turi 3 stambias cemento gamyklas, visose jose modernizuota po vieną
technologinę liniją. Tačiau baltarusiai perka mūsų cementą, o savo pagaminto
nemažus kiekius eksportuoja. Matyt, jiems taip naudingiau. Mes tenkiname
maždaug pusę Kaliningrado srities cemento rinkos poreikio. Dabar bandome
įsitvirtinti Leningrado srities statybose. Taip ne tik realizuojame dabar
gaminamą produkciją, bet ir dedame pamatus ateičiai. Kai ritmingai dirbs
naujoji technologinė linija, produkcijai reikės dar platesnių rinkų.  Be abejo, šie procesai nėra paprasti ir ne
visuomet sklandūs. Tarkim, Rusija dar tebesivadovauja senais valstybiniais
standartais, reikia nemažai pastangų ir kantrybės, kol išaiškiname lietuviško
cemento privalumus ir kokybės rodiklius. Su Leningrado srities pirkėjais
bendrauti kiek lengviau, nes tuos pačius kelius pramynėme prieš keletą metų
Kaliningrado srityje.

Ar pakaks vadinamųjų taršos limitų? Kodėl apie juos rinkose mažai užsimenama?

Paleidus naująją technologinę liniją, anglies dvideginio,
pagrindinio atmosferos teršalo, kiekiai ženkliai nepasikeis. Dabar vadinamuoju
šlapiuoju būdu tonai cemento pagaminti tenka į atmosferą išleisti 1,1 tonos
anglies dvideginio. Su naująja krosnimi šis kiekis sumažės iki 0,85 tonos,
tačiau padidės pačios gamybos mastai. O situacija su tais taršos limitais iš tiesų paini. Šiemet
turėjo įsigalioti nauja taršos limitų skirstymo tvarka, bet tebegalioja senoji
tvarka, įvesta 2008 metais. Daugiausia iniciatyvos atmosferos taršai mažinti
rodė Europos valstybės. Tačiau JAV, Kinija, Indija apie bet kokius ribojimus
nenorėjo nė girdėti. Rusija irgi. O teršalai sienų nepripažįsta. Tad kokia
prasmė Europos šalims leisti didelius pinigus ir stengtis, kuomet kitos šalys
teršia atmosferą kaip teršusios?

 

UAB "Interneto svetainių dizainas"