Mokslininkai, institucijų ir pramonės atstovai aptarė Lietuvos CO2 surinkimo bei saugojimo galimybes siekiant EUROPOS SĄJUNGOS Žaliojo kurso tikslų

08 Gru Mokslininkai, institucijų ir pramonės atstovai aptarė Lietuvos CO2 surinkimo bei saugojimo galimybes siekiant EUROPOS SĄJUNGOS Žaliojo kurso tikslų

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos yra vienas iš būdų siekti visiško pramonės neutralumo klimatui bei atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant tvarią pramonės transformaciją, kurios keliu sparčiai žengia ir vakarų Europos šalys (Danija, Olandija, Norvegija ir kitos).

AB „Akmenės cementas” reaguodama į atnaujintą Europos Sąjungos (ES) reguliavimą dėl CCS technologijų vaidmens ES dekarbonizacijos tikslų perspektyvoje (Net Zero Industry Act) 2023 m. lapkričio 24 d. subūrė pramonės, valdžios, mokslininkų, partnerių auditoriją į bendrą renginį „NetZero 2050: pramonės dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvoje“. Buvo apžvelgta, kaip sekasi įgyvendinti Europos žaliojo kurso iniciatyvas Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria pramonė ir į kokius tvarius sprendimus planuojama investuoti, kaip sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Diskutuota apie CO2, kaip didžiausią įtaką klimato kaitai turinčių dujų išmetimų mažinimą industrijoje, pasitelkiant CCS technologijas bei apžvelgti šioje srityje vystomi projektai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos energetikos bei aplinkos ministerijų, Lietuvos geologijos tarnybos, Akmenės rajono savivaldybės, AB „Klaipėdos nafta”, AB „Achema” ir kitų anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijų plėtra Lietuvoje suinteresuotų įmonių bei institucijų atstovai.

Į renginį atvykusi energetikos viceministrė Inga Žilienė pabrėžė, kad pokyčiai energetikos sektoriuje daro ir darys įtaką visoms ekonomikos sritims, todėl jau dabar reikalinga detali situacijos analizė dėl CO2 saugojimo ir panaudojimo.

Renginio atidarymo metu bendrovės „Akmenės cementas“ tvarumo ir projektų koordinatorė Eglė Jankauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje NetZero transformacija įgauna pagreitį ir tikimasi, kad kelias link klimatui neutralios, tausiai išteklius naudojančios ekonomikos Lietuvoje atvers dideles galimybes išlaikyti konkurencingumą, plėtoti pramonę, išnaudojant bendrosios rinkos stiprybę, skatinant investicijas į technologijas, jų tiekimo grandines, į darbuotojus bei aplinką.

„Akmenės cementas“, būdama vienintele cemento gamykla Lietuvoje bei Vokietijos kapitalo įmonės SCHWENK dalimi, nuolatinį dėmesį skiria produkto kokybei, personalo palaikymui ir augimui, investicinių projektų įgyvendinimui bei racionaliems taršos problemų sprendimams. Nepaisant to, kaip ir visa cemento pramonė, bendrovė susiduria su iššūkiu dėl CO2 emisijų, kadangi net du trečdaliai jų susidaro gamybos proceso metu. Jau dabar investavusi beveik 30 mln. eurų į naujausias technologijas, padėsiančias iki 90 % atsisakyti iškastinio kuro (akmens anglies), „Akmenės cementas“ užsibrėžė ambicingus tikslus investuoti ir tapti pirmąja CO2 neutralia cemento gamykla Baltijos šalyse, panaudojant CO2 sugaudymo ir tvarkymo technologijas. „CCS yra vienas iš pažangiausių technologinių sprendimų, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizacijos bei konkurencingumo išlaikymo“, – teigia „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Šiuo tikslu „Akmenės cementas“ kartu su Latvijoje veikiančia „SCHWENK Latvija“, AB „Klaipėdos nafta“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K. Lines“ (MOL) pernai įsteigė „CCS Baltic Consortium“ konsorciumą. Jis planuoja įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama Lietuvoje ir Latvijoje sukurti anglies dvideginio sugaudymo ir saugojimo vertės grandinę, kuri apimtų pramonės sektoriuje susidarančio CO2 sugaudymą ir transportavimą antžeminiu ir jūros transportu į nuolatinio saugojimo vietas, potencialiai Šiaurės jūroje. Tokiu būdų CO2 dujos būtų sugrąžintos į jų kilmės vietą. Šių metų lapkričio 28 dieną Europos Komisija (EK) patvirtino 6-tą bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą projektų sąrašą, į kurį taip pat įtrauktas ir planuojamas įgyvendinti „CCS Baltic Consortium“ projektas. Tai reiškia, kad projektas pripažįstamas didelės svarbos tarpvalstybiniu projektu, kuris svariai prisidės prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.

„Anglies dvideginio sugaudymas ir saugojimas specialiai tam tikslui įrengtose Europos projektų bendro naudojimo vietose yra vienas realiausių dekarbonizacijos sprendimų, kuomet iš principo CO2 yra grąžinamas ten, iš kur buvo išgautas ir užtikrinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių vystytojų. KN jau kelerius metus bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, vertindama galimybes įmonių veikloje mažinti CO2 emisijas į atmosferą renkant ir skystinant CO2 bei transportuojant jį pritaikytais laivais į nuolatinio saugojimo vietą Europoje. Mūsų su partneriais planuojamas projektas įtrauktas į Europos Parlamentui teikiamą tvirtinti PCI projektų sąrašą – tai tik patvirtina CO2 sugaudymo ir saugojimo infrastruktūros svarbą siekiant klimato neutralumo tikslų ir siūlant konkurencingus sprendimus Lietuvos pramonės įmonėms“, – renginyje sakė KN verslo vystymo direktorius Linas Kilda.

Renginyje dalyvavęs koncerno „Achemos Grupė“ inovacijų projektų vadovas Pijus Andrejauskas apžvelgė didžiosios pramonės dekarbonizacijos iššūkius, didžiausią dėmesį telkiant į skirtingų technologijų pritaikymą. Jis pažymėjo, kad siekiant išlaikyti Lietuvos pramonės įmonių ir šalies konkurencingumą, svarbu analizuoti gerąja kitų šalių praktiką ir mokslinių bei praktinių bandymų metu įvertinti CO2 saugojimo potencialo bei saugumo aspektus Lietuvoje.

„Ne viena Europos šalis yra pripažinusi CSS vienu iš prioritetinių CO2 emisijų valdymo instrumentų strateginiame valstybės lygmenyje. Tokie sprendimai lemia tai, kad CO2 saugojimo tvarumo ir saugumo aspektai įvertinami atliekant realius bandymus. Tad sekant kitų šalių praktika, būtina kurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdus, kurie padėtų užtikrinti pragmatiškai funkcionuojantį, moksliniais tyrimais paremtą bei ES gaires atliepiantį CO2 saugojimo Lietuvoje procesą“, –  teigė P. Andrejauskas.

Ekspertai ir mokslininkai, atvykę iš Kauno technologijos universiteto, UAB „Minijos nafta“, Talino technologijos universiteto bei Gamtos tyrimų centro, kurie iš mokslinės perspektyvos pristatė ir diskutavo apie anglies dvideginio geologinio saugojimo potencialą Lietuvoje, vieningai pritarė, jog Lietuvoje yra didžiulis moksliškai įvertintas geologinis potencialas. Ir nors 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymą, kuriuo uždraudė ne tik CO2 saugojimą žemės gelmėse, bet ir bet kokius mokslinius, praktinius tyrimus, bandymus, rekomenduotina koreguoti įstatyminę bazę, kad būtų galima atlikti praktinius tyrimus, kurie reikalingi, kad Lietuva galėtų pasinaudoti visų prieinamų technologijų suteikiamomis galimybėmis.

Panelinės diskusijos metu, kurią moderavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis, aptartos Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje perspektyvos, problematika. Akcentuota, jog dekarbonizacijos projektai yra ilgalaikiai ir brangūs, todėl Lietuvos pramonė susiduria su prieigos prie finansų problematika, kas riboja jos konkurencingumą, taip pat neištobulintu reguliaciniu mechanizmu CCS srityje. Pabrėžta, jog tarptautiškumas, diegiant inovacijas bei atnaujinant technologijas, yra būtinas, kad Lietuvą laiku pasiektų tikslingos bei naujausios investicijos. Diskusijoje dalyvavęs Inovacijų agentūros ekspertas Giedrius Janušauskas pristatė ir supažindino su priemonėmis tarptautiniam finansavimui, bendradarbiavimui skatinti bei šiuo metu įgyvendinamą projektą „Lietuvos verslo integracija į tarptautines eksperimentinės plėtros ir inovacijų vertės grandines“, kurio vienas iš uždavinių didinti Lietuvos eksperimentinės plėtros ir inovacijų potencialo žinomumą užsienyje.

Apibendrinant, CCS yra dalis įgyvendinamų teisingos pertvarkos priemonių ir gali prisidėti prie teisingų klimato kaitos švelninimo priemonių per užimtumo, ekonomikos ir aplinkosaugos mechanizmus. Lietuvos valdžios atstovai kartu su suinteresuotomis šalimis turėtų skatinti suderintą viešąjį dialogą, kuriuo būtų siekiama gerinti CCS technologijų supratimą visuomeniniu lygmeniu. Pramonės planuojami vykdyti CCS projektai Lietuvoje yra kertinis akmuo, o sėkmingas jų įgyvendinimas ir tvari pramonės transformacija yra itin svarbi siekiant išlaikyti šalies gerovę.