Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2009 01 01
Rinkos kaprizai ir dėsningumai

Keli klausimai UAB „Cemeka“ direktoriui Albinui KLIMUI.

Jūsų vadovaujama bendrovė nebe pirmi metai užsiima cemento realizavimo problemomis. Kokia situacija dabar Lietuvos ir artimiausio užsienio rinkose?
Metų pradžioje buvo užsitęsęs štilis. Jį pirmiausia lėmė ilgos kalėdinės ir naujametinės atostogos, kai daugelis statybų nutraukė darbus. O paskui spustelėjo šaltukas. Patyrę ir atsakingi statybininkai mūro darbus sustabdo, kai šaltis pasiekia dešimtį laipsnių, o šį kartą temperatūra buvo nukritusi iki minus dvidešimties. Dar prisidėjo naujų mokesčių įsigaliojimas, kai sunku suvokti, kaip, ko ir kiek mokėsime, ar visiškai neištuštės įmonių einamosios sąskaitos. Tad įsibėgėjimas lėtas ir sunkus.
Sakoma, jog statybos yra bet kurios šalies ekonominės sveikatos indikatorius. Kaip žmogaus kūno temperatūra. Pernai pirmas pusmetis Lietuvos statyboms dar buvo visai neblogas, nors įtampa ir nerimas augo. O rudenį pasireiškė akivaizdus statybų industrijos lėtėjimas. Galutinis metų rezultatas: cemento rinka Lietuvoje sumažėjo apie 18 procentų.

Paprastai dairomės į kaimynes Latviją ir Estiją. Kokia situacija ten?
Latvijoje ir Estijoje pastaruosius keletą metų statybų mastai augo tiesiog audringai. Universalus matas yra cemento suvartojimas vidutiniškai vienam valstybės gyventojui. Pagal šį rodiklį 2003 metais mes kaimynus dar lenkėme, o paskui jie stipriai atitrūko, per trejetą metų cemento suvartojimas ten išaugo dvigubai, o estai kone pasiekė Europos vidurkį. Tačiau ten ir ekonomikos lėtėjimas pasireiškė jau apie gegužės mėnesį, kai Lietuva dar pavojaus nejautė. Latvijoje ir Estijoje pernai statybų industrijos mastai sumažėjo apie 30 procentų.
Lietuvoje tasai augimas buvo lėtesnis, tačiau nuoseklus, tad yra tikimybių, kad ir smukimas nebus toks staigus, kad palyginti su kaimynais mes dar turime tam tikrą atsargą. Esame parengę keletą scenarijų, kurių pasirinkimas priklausys nuo situacijos raidos.

Pernai intensyviai dirbote su Rusijos rinka. Kokie ten pokyčiai?
Taip, pernai lietuviškas cementas buvo gana sėkmingai eksportuojamas į Rusijos Kaliningrado sritį. Ir kainos buvo pakankamai geros. Dabar Rusija irgi pergyvena sudėtingą metą, yra ne mažesnės krizės sukrėsta. Blogiausia, kad Rusijos vyriausybė yra priversta devalvuoti, nuvertinti savo valiutą, vadinasi, už tą pačią rublių sumą jie gali įsigyti mažiau eurų. Tuo pačiu, nebeįperka ir cemento tomis kainomis, kurios buvo sutartyse užfiksuotos. Krizė ir Baltarusijoje, anksčiau baltarusiams patiems trūko cemento, dabar jį parduoda ir už rublius. Esame priversti mažinti pardavimo kainas ir mes.
Tiesa, dabartinė krizė Rusijoje nėra adekvati griūčiai, kuri ją ištiko 1998 – 1999 metais. Dabar Rusijos vyriausybė šiek tiek valdo situaciją, suprantama, brangia kaina, nes valiutos devalvavimas yra savų gyventojų ir importuotojų alinimas. Atpigus naftai, Rusija nebesurenka biudžetui reikalingų lėšų, vadinasi, stringa ir valstybinių užsakymų finansavimas.
Žvalgomės rinkos Lenkijoje, ten ryšium su artėjančiu futbolo čempionatu vyksta didelės statybos, tobulinama kelių ir miestų infrastruktūra.

Ar pasiteisino viltys, dėtos į naują šlakinį cementą?
Į šlakinį cementą dedama iki 15 procentų aukštakrosnių šlako, kuris yra aktyvus. Technologų prognozės pasitvirtino. Dėdami šlako, galėjome sutaupyti tiek pat procentų aplinkos taršos kvotų, kuro ir mažinti pardavimo kainas. Statybininkai šį cementą mielai perka, tiesa, iš pradžių jis kietėja kiek lėčiau, bet po 7 parų kietumu net lenkia gryną cementą. Su šlakiniu cementu pagaminto gelžbetonio konstrukcijų paviršių lengviau dažyti. Manau, kad jo paklausa bus ir ateityje.

Gal pasidalintumėte artimiausių mėnesių viltimis ir planais?
Manau, nėra sveika visuomenę gąsdinti, girdi, šiandien blogai, bet ryt poryt bus dar blogiau. Sėjama panika, o naudos iš to jokios. Visame pasaulyje, kai jame susiformavo rinka, ekonomika auga ciklais, būna pakilimai, būna stagnacijos ir kritimo periodai. Vyresnio amžiaus gyventojai juk teisingai sako: pergyveno Lietuva kur kas baisesnius laikus ir nežlugo. Krizė anksčiau ar vėliau baigsis, mūsų karta bus iš jos pasimokiusi ir elgsis apdairiau, negu elgėsi iki šiol, skubėdama griebti kreditus net ir ne pagal kišenę.
Būtent į perspektyvą orientuota ir naujos technologinės linijos statyba, kuri „Akmenės cemento“ bendrovėje šiemet turi prasidėti.

Ačiū už atsakymus.
Kalbėjosi Leopoldas Rozga

UAB "Interneto svetainių dizainas"