Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2011 07 30
Nedrąsios ūkio atgimimo prošvaistės

Sakoma, jog statybos - patikimiausias bet kurios valstybės ūkio sveikatos indikatorius. O statybos be cemento šiais laikais neįmanomos. Kokie pirmojo šių metų pusmečio cementininkų darbo rezultatai ir kokias galima daryti išvadas? „Cementininkų žinių" pašnekovas - AB „Akmenės cementas" gamybos direktorius Edmundas MONTVILA.

Taigi, kokie orai lietuviško cemento rinkoje?

Poslinkių į gerąją pusę yra. Tačiau situacija ėmė keistis tik birželio mėnesį, ilgai užtruko statybų įsibėgėjimas. Gal dėl šaltokos ir sniegingos žiemos, gal ir dėl to, kad du kartus buvome priversti keisti savo produkcijos kainas. Palyginkime: pirmą pusmetį realizavome 395 tūkstančius tonų cemento, o per liepos mėnesį 120 tūkstančių tonų. Kiek ilgai tas pagyvėjimas truks, niekas nedrįsta prognozuoti.
Vis dėlto ir pusmečio rezultatas 44 tūkstančiais tonų arba 12,5 procento didesnis už pernai sausio - birželio mėnesiais parduotą kiekį. Vadinasi, galima teigti, jog statybos ima atsigauti. 

Kalbate apie Lietuvos rinką?

Taip, nes vietinė rinka cementininkams svarbiausia. Iš paminėtų 395 tūkst. tonų Lietuvoje pardavėme 210 tūkst. tonų arba 55 procentus visos produkcijos. Likusius 45 procentus eksportavome. Pusė šio kiekio iškeliavo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, kita pusė į Baltarusiją bei Skandinaviją. Nedideli kiekiai parduoti į Lenkiją.
Kokios perspektyvos? Daug priklausys, kokie Europos Sąjungos lėšomis finansuojami objektai bus statomi, kokiems bus teikiama prerogatyva.  

Paminėjote ūgtelėjusias cemento kainas. Kodėl jos auga ir kaip su jomis susitaiko pirkėjai?

Deja, ne pirmas kartas, kuomet vos prasidėjus metams ima augti kuro - akmens anglies kainos. Tai ir mes priversti branginti savo produkciją. Elektros sąnaudos šiemet augo nežymiai, tačiau pernai, uždarius Ignalinos atominę jėgainę, elektros kainos tiek pašoko, kad surijo praktiškai visą bendrovės planuotą pelną. Papildomai vien už elektrą turėjome sumokėti per 4,5 milijono litų.
Klientus išlaiko ne tik stabili cemento kokybė. Su pirkėjais dirbame lanksčiai, stengiamės atsižvelgti į jų poreikius. Kai kada ir pasiginčijame. Štai neseniai sulaukėme priekaišto, kad klientui vagoną cemento pakrovėme ne iki pietų, o pavakare. Be abejo, pirkėjai nenori prastovų, stengiasi, kad krovinys neateitų savaitgaliais. Už vagono valandos prastovą bauda 3,5 lito, bet jeigu prieš akis savaitgalis, o vagonų kelios dešimtys, nuostolius tenka skaičiuoti tūkstančiais. Už iškrovimą poilsio dieniomis reikia brangiau mokėti darbininkams. Todėl daugelis pageidauja cemento siuntas gauti darbo dienomis ir darbo laiku. Ne visi klientai paiso jų pačių pateiktų grafikų. O cemento gamyba intensyvi, reikia gaminti įvairių rūšių bei markių cementą. Sudėtinga staigiai persiorientuoti. Bet tokių problemų visais laikais ir visur buvo ir bus. 

Kokie eksporto privalumai ir kokios tendencijos?

Jau esu sakęs, kad pagrindinė cemento įmonių maitintoja yra vietinė rinka, nes cementas netinka tolimiems pervežimams. Pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse tona cemento kainuoja 60 - 80 eurų. Mums tą toną nuvežti į Klaipėdą, pakrauti į ,laivą ir nuplukdyti per jūrą kainuoja 25 - 30 eurų. O nuvežęs tenai brangiau nepaprašysi. Taigi, įmonei lieka 45 eurai padengti visoms gamybos sąnaudoms. Nepalyginsi kad ir su trąšomis, kurių tona kainuoja 600 - 800 eurų. Transportavimo kaina ta pati, bet ar prie 600 eurų, ar prie 45 eurų tą sumą pridėsi.
Tiesa, mes esame palankioje situacijoje, nes ir Kaliningrado sritis, ir vakarų Baltarusija netoli, kaip ir vietos rinka.  

Kuo ypatinga Kaliningrado ir Baltarusijos rinka? Ar pasiteisina rizika?

Atvirai sakant, nežinau ir negaliu teigti, ar mūsų cementas naudojamas Kaliningrado atominės elektrinės statybai. Žinau, kad yra Rusijos atominės energetikos plėtros programa, o joje figūruoja Kaliningrado jėgainė, bet ar ji jau statoma? Paprastai kiekviena atominė elektrinė apauga milžiniška infrastruktūra: komunikacijos, miestai statybininkams ir darbininkams gyventi, statybininkų bazės. Kaliningrade nėra labai stambių cemento pirkėjų, tačiau mums svarbu, kad jų apskritai yra.
Baltarusija - kitoks atvejis. Ši 10 milijonų gyventojų valstybė turi 3 cemento gamyklas, gamina per metus 4,5 milijono tonų cemento, tai didelis kiekis. Bet tos gamyklos yra valstybės pakraščiuose, manau, kad dalį produkcijos jos išveža į Rusiją. Taigi, rinka išsibalansuoja, pasekmė - cemento trūksta. Mums baltarusiai moka avansu, taigi santykiai normalūs. Taip, pavasarį keletą savaičių prekyba su baltarusiais buvo sustojusi, bet štilis baigėsi, tenykščiai verslininkai rado būdų įsigyti užsienio valiutos, dabar prekyba patikima ir gana intensyvi. Kita vertus, mes ir nesuinteresuoti smarkiai didinti eksportą į šią valstybę, nes tuomet  išprovokuotume konkurencijos padidėjimą ir  kainų kritimą.  

Nuo pernai „Akmenės cementas" perka klinkerį iš Brocenų gamyklos Latvijoje. Ar tai reiškia, kad nepajėgiate pasigaminti patys?

Iš tiesų, nuo pernai pavasario, kai Brocenuose pradėjo veikti nauja įmonė, gaminanti klinkerį vadinamuoju sausuoju būdu, mes apie 40 proc. savo sunaudojamo klinkerio atsivežame, o apie 60 proc. pasigaminame patys. Ką tai duoda? Mūsų įmonėje iki šiol klinkeris gaminamas vadinamuoju šlapiuoju būdu, tai žymiai brangiau. Vadinasi, pirkdami sutaupome lėšų, nes mažiau sunaudojame tolydžio brangstančios anglies. Antra - sutaupome apyvartinių taršos leidimų. Jeigu taršos leidimus pardavus gautos lėšos investuojamos į naujas, pažangesnes technologijas, nei įmonių garbės kodeksai, nei ES strategai to nesmerkia., Būtų blogai, jei taip pelnytas lėšas paverstume apyvartinėmis arba jas kaip pelną išsidalintų akcininkai. Tokia tvarka galios iki 2013 metų pradžios, tuomet matyt bus esminių pokyčių. 

Bet ar galima iš importinio klinkerio pagamintą cementą vadinti lietuvišku? Ar pateisinamas tuomet „Akmenės cemento" prekinis ženklas?

Atlikta ir atliekama daugybė cheminių analizių. Klinkerį perkame antri metai, imame jį pažinti, žinome, ko iš jo galima laukti. Brocenų klinkeris pakankamai geras, tačiau jame daugiau šarmų, tad beveik visas iš atsivežto klinkerio pagamintas cementas eksportuojamas, nes užsienyje didesni leistini šarmų kiekiai cemente. Priklausomai nu paskirties ir kitų aplinkybių ir į eksportuojamą cementą nuo 20 iki 60 proc. dedame savo pagaminto klinkerio, mūsų ir visa cemento rūšių bei markių receptūra.  

Ačiū už atsakymus.
Pokalbį spaudai parengė Leopoldas Rozga

UAB "Interneto svetainių dizainas"