Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2010 08 23
Rinkoje – atgimimo ženklai

 

Pokalbis su akcinės bendrovės „Akmenės cementas" generaliniu direktoriumi Artūru ZAREMBA

Netruko įpusėti metai, regis, jau suskaičiuoti pirmojo pusmečio rezultatai. Kokie jie Lietuvos cementininkams?

Visur dar girdėti nepasitenkinimas ir aimanos dėl nesitraukiančios krizės, bet cementininkams pirmasis pusmetis tikrai nebuvo prastas. Mūsų rezultatai ūgtelėjo ir vidaus, ir eksporto rinkose. Per 6 mėnesius pajamų gavome 66,4 milijono litų, tai 9 procentais daugiau, negu per pirmą pusmetį pernai. Ir 20 procentų daugiau, negu patys planavome.

Be abejo, ne viskas puiku. Pelno rezultatas - „nulinis", kiek uždirbome, tiek ir išleidome, vis dėlto labai svarbu, kad nepatirta nuostolio.


Dar keletas skaičių. Per 6 mėnesius pernai buvome realizavę 263 tūkst. tonų cemento, o šiemet pardavėme 351 tūkstantį tonų arba 24 procentais daugiau, negu planavome savo įmonės biudžete. Kokių nors paslapčių neturime. Pavyko ženkliai padidinti eksportuojamo cemento kiekius. Savo produkciją siunčiame į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, į Baltarusiją, taip pat į Suomiją bei Švediją.


Metų pradžioje labai santūriai vertinote Lietuvos rinkos tendencijas, prognozavote tolesnį cemento poreikio smukimą. Kuria kryptimi ir kur pajudėjo ledai?


Žinokite, kritimas ir liko. Mes prognozavome, kad cemento suvartojimas Lietuvoje dar mažės 5 procentais, per 6 mėnesius jis sumažėjo 4 procentais. Vadinasi, situaciją vertinome realiai. Nepaisant, kad Lietuvoje cemento suvartota mažiau, mes į Lietuvos rinką cemento patiekėme 4 procentais daugiau. Taigi pozicijų Lietuvos rinkoje nepraradome.


O dėl pelno - prisiminkime, kad brango elektra, brangsta kuras, o cemento realizavimo kainas turėjome mažinti. Deja, situacija tokia: Baltijos regione cemento kaina mažiausia Lietuvos rinkoje. Cementas brangesnis net Baltarusijoje. Tačiau jeigu nori išlikti rinkoje, privalai laviruoti ir produkcijos kainomis. Reikia suprasti ir cemento vartotojus. Jei nepasiūlysi geros prekės ir prieinama kaina, iš tavęs niekas nepirks. Nes konkurentų daug, visi varžosi dėl vietos po saule.


Padėkite pažvelgti į Lietuvos cemento rinką. Kas ir kam dabar perka cementą?


Kokio nors ledų pajudėjimo, ryškesnių krizės pabaigos ženklų dar neregėti. Rinkos gyvybę palaiko ne didžiosios statybos, ne stambūs objektai, o individuali statyba. Apskritai Lietuvoje vadinamoji pramoninė statyba smuko daugiau kaip 50 procentų, o privačiame sektoriuje statybų sumažėjo tik 10 - 15 procentų.
Beje, mūsų situacija daug nesiskiria nuo situacijos pas kaimynus. Latvijoje palyginti su pernai cemento suvartojimas dar smuko apie 15 proc., ten situacija prasčiausia, valstybinio sektoriaus kreditai įšaldyti, visame Rygos mieste, rodos, tęsiama tik nacionalinės bibliotekos statyba. Tačiau potencinių galimybių mūsų kaimynai turi, situacija ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi. Estija laikoma ūkio raidos indikatoriumi Baltijos regione, ten cemento suvartojimas šiemet palyginti su pernai pirmuoju pusmečiu jau padidėjo 5 procentais. Jau sakėme, kad ir Lietuvoje įtampa atlėgsta, pastaraisiais mėnesiais smukimo kaip ir nebėra. Tai geri ženklai. Tik reikia kantrybės ir didelio atidumo.


Naujojoje Akmenėje neretai matome mašinas su Latvijos numeriais. Kokie ryšiai su Brocenų cementininkais?


Taip, tos mašinos atgabena iš Brocenų gamyklos klinkerio, kurį ten perkame. Tai jokia paslaptis. Esu jau minėjęs, kad tokią taktiką - dalį klinkerio pirkti Brocenuose - esame pasirinkę orientuodamiesi į būsimos statybos aplinkybes. Kadangi naujosios technologinės linijos statyba vyks labai arti dabar veikiančių sukamųjų krosnių, mums būtina užsitikrinti alternatyvų klinkerio tiekimą.

Daugelį metų į Lietuvą legaliai ir ne visai legaliai plūdo baltarusiškas cementas. Kaip pavyko įsitvirtinti tenykštėje rinkoje?


Ir dabar mainai vyksta. Į Lietuvą įvežama ir švediško, ir baltarusiško cemento, o mes eksportuojame į Baltarusiją, joje tikimės parduoti iki 40 - 50 tūkstančių tonų cemento. Baltarusijos rinka mums nėra įprasta, ten planinė ekonomika, daug priklauso nuo valdžios sprendimų. Tačiau baltarusiai daug stato, ypač gyvenamųjų namų, tad vis dar auganti rinka jaučia cemento stoką, o mes tuo naudojamės.
Baltarusiams irgi aktuali lietuviško cemento kokybė, jie labai atidžiai tikrina, atvyksta ir į mūsų įmonę tikrinti. Apskritai Baltarusijoje importui reikalavimai didesni, negu saviems gamintojams. Vadinasi, jeigu ką įsileidi, tai ir kokybės reikalauk. Mano akimis, geras požiūris, galėtų toks įsitvirtinti ir Lietuvoje.
O gyvenimas nesustoja, tikimės rugpjūčio mėnesį paleisti abi technologines linijas ir pirkėjų poreikius patenkinti.

Ačiū už atsakymus.

UAB "Interneto svetainių dizainas"