Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2010 08 23
Kuras iš komunalinių atliekų. Nauda ar žala?

 

Cemento gamyba yra antra iš daugiausiai energijos ir kuro vartojančių pramonės šakų (svyruoja tarp aliuminio ir plieno gamybos). Cemento gamyboje pirminio kuro (dujų, anglies ar naftos kokso) pakeitimas atliekomis taupo vertingus neatsinaujinančius gamtos išteklius bei sumažina importo išlaidas ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Įvairaus pobūdžio atliekų, kaip alternatyvaus kuro, naudojimas cemento pramonėje Europos Sąjungos šalyse yra plačiai paplitęs technologinis sprendinys. Kai kuriose cemento gamyklose atliekos pakeičia daugiau kaip 80 proc. iškastinio kuro.


AB „Akmenės cementas" planuoja naudoti energijai gauti ne tik naudotas padangas, bet ir kitų kategorijų atliekas, ypač - iš mišrių komunalinių atliekų gautą kurą. Šį kurą Lietuvoje planuoja gaminti daugelis regioninių atliekų tvarkymo centrų, nes po kelerių metų mišrios buitinės atliekos nebebus laidojamos sąvartynuose, o bus arba deginamos, arba apdorojamos vadinamuosiuose mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose. Mišrias, nerūšiuotas komunalines atliekas planuojama deginti ir gaminti šiluminę bei elektros energiją didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mažesniuose regionuose mišrios atliekos bus apdorojamos, t.y. specialiomis technologijomis išskirstomos į tris pagrindines grupes. Pirmoji - perdirbimui tinkančios antrinės žaliavos (stiklas, metalas, popierius, plastikai). Prognozuojama, kad tokių atliekų bus 20-30 proc. bendro atliekų kiekio. Antroji - biologiškai suyrančios atliekos (maisto, sodininkystės ir pan. atliekos). Ši grupė gausiausia - apie 40-50 proc. Trečioji grupė - tai degios, bet tolimesniam perdirbimui netinkamos atliekos, tokios, kaip popierius, plastikai, mediena ir tekstilė. Šių atliekų numatoma dalis 20-40 proc. Susmulkintos šios trečios grupės atliekos ir tampa alternatyviu kuru, vadinamuoju kietuoju atgautuoju kuru (sutrumpintai KAK), kurį galima naudoti cemento fabrikų klinkerio krosnyse, pakeičiant dalį tradicinio kuro. 


Naudojant čia aprašytų rūšių alternatyvų kurą, labai svarbu nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų, ypač užtikrinti minimalius oro teršalų išmetimus iš klinkerio krosnies. Oro teršalų ribinės vertės griežtai reglamentuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos valstybėse, todėl AB „Akmenės cementas", klinkerio krosnyje pradėjusi deginti iš atliekų gautą alternatyvų kurą, privalės užtikrinti šiuos reikalavimus. Paprasčiau tariant, aplinkos oro tarša negalės būti didesnė, nei šiuo metu, t.y. kai įmonė kaip kurą degina padangas. Kyla klausimas, ar įmanoma užtikrinti griežtas šiuolaikines aplinkosaugines normas prieš kelias dešimtis metų pastatytoje vadinamojo šlapio gamybos būdo cemento įmonėje? Vyrauja nuomonė, kad šlapias gamybos būdas yra atgyvenęs, nemodernus. Taip, tai teisybė, bet tik vienu požiūriu - turint šlapio gamybos būdo technologiją, kuro sąnaudos yra beveik dvigubai didesnės nei gaminant sausuoju būdu. Užsienio praktika rodo, kad dirbant šlapiuoju gamybos būdu galima pakeisti iki 40 proc. tradicinio kuro alternatyviu, tuo tarpu sauso būdo krosnyse - apie 80 proc. Mūsų kaimyninės valstybės tokią praktiką taiko jau ne vienerius metus ir problemų dėl aplinkos oro taršos neturi. Pavyzdžiui, Estijoje, Kundos miestelyje, šlapio būdo klinkerio krosnyje atliekos pradėtos deginti dar 2002 metais. Šiuo metu ten naudojamas ne tik iš atliekų gautas kuras, bet ir pavojingos atliekos, tokios kaip benzoinės rūgšties bei naftos produktų atliekos. Kadangi įmonėje įrengta oro išmetimų nepertraukiamo stebėjimo sistema, nei gyventojams, nei kontroliuojančioms institucijoms nekyla įtarimų, kad gali būti pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai, nes bet kada išmetimus galima patikrinti. Tokia išmetamų teršalų nuolatinio monitoringo sistema bus ir „Akmenės cemento" naujoje sauso būdo krosnyje.


Labai svarbu užtikrinti, kad į krosnį patektų tik tinkamos kokybės atliekos, t.y. kad atliekose būtų nedidelis kiekis chloro, sieros ir sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio. Todėl AB „Akmenės cementas" privalės sukurti priimamų atliekų kontrolės sistemą, tikrinti atliekas, kad jos atitiktų kokybės reikalavimus. Senosios šlapio būdo sukamosios krosnys yra tinkamos atliekoms, kaip kurui, deginti, nes temperatūra klinkerio sukamosiose krosnyse siekia iki 2000 laipsnių (tokioje temperatūroje suardomi visi teršalai), dujų išbuvimo laikas aukštesnėje nei 1200 laipsnių temperatūroje siekia net 8 sekundes; šarminės klinkerio medžiagos suriša dujinius teršalus, tokius, kaip HF, HCl, SO2. Itin toksiškų junginių, tokių, kaip dioksinai ir furanai, susidarymo tikimybės yra minimalios, kadangi išmetamosios dujos trumpai išbūna temperatūroje, kurioje vyksta šių medžiagų sintezė. Be to, kuro ir atliekų pelenai visiškai surišami į klinkerį. Dėl to cemento gamyklos negali nekontroliuojamos deginti bet kokių atliekų, nes tai gali turėti neigiamos įtakos gaminamo cemento kokybei.
Kadangi atliekų ar iš jų pagaminto kuro naudojimo energijai gauti praktikos Lietuvoje dar beveik nėra, visuomenė dažnai nepalankiai vertina bet kokias iniciatyvas, nelinkusi pasitikėti pramonės įmonėmis ir kontroliuojančiomis institucijomis. Per ketverius padangų naudojimo energetinėms reikmėms metus įmonė įrodė, jog tinkamai eksploatuojamas gamybos procesas nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų ir reikšmingai nedidina aplinkos taršos. Tikimės, jog AB „Akmenės cementas" atvirai ir nuoširdžiai bendraus su gyventojais, kad visuomenė savo akimis įsitikintų atliekų naudojimo energijai gauti nauda, o ne žala.

 

Inga SILVESTRAVIČIŪTĖ
Laikinai einanti UAB „Ekokonsultacijos" direktorės pareigas
Dainius MATUZEVIČIUS
Technologijos mokslų daktaras, oro taršos vertinimo ekspertas

UAB "Interneto svetainių dizainas"