Buveinė:
J.Dalinkevičiaus g. 2,

LT-85118 Naujoji Akmenė, Lietuva

Įmonės kodas: 153009143

PVM mokėtojo kodas: LT530091413

Į pradžią Rašyti laišką Svetainės medis Paieška Lt En Ru

Cementininkų žinios

2010 05 20
AB Kalcitas - cementininkų partneris

AB „Kalcitas" - cementininkų partneris


Prieš daug metų įvykusių reformų metu susikūrusi akcinė bendrovė „Kalcitas" yra pagrindinių cemento gamybai reikalingų medžiagų - klinčių ir molio - tiekėja. Bendrovės direktorius Algirdas Rimkus pasakoja, kad jų įmonės darbo ritmas ir gamybos rodikliai tiesiogiai priklauso nuo AB „Akmenės cementas" veiklos. Tik sumažina cementininkai gamybą, iškart tai pajunta ir žaliavos tiekėjai. Pastaraisiais metais iškasama apie milijoną tonų klinčių.
Kaip informavo bendrovės vyr. markšeideris Darius Liutkus, dabar baigiama eksploatuoti 158 ha (klinčių likutis apie 33 milijonai kubinių metrų) Karpėnų karjero dalis ir jo plėtrai jau parengti dar 126 hektarai.  2008-2009 metais įmonės užsakymu Karpėnų karjero prieigose, 276 ha plote, atlikta papildoma geologinė žvalgyba. Rytuose pasiekta karjero riba, kur klinčių nebėra. Dabar užbaiginėjama pirmojo 100 ha sklypo žvalgybos analizė ir paaiškės ištekliai. Beje, klinčių klodai plyti Klykolių, Vegerių, Narbūčių, Menčių kaimų teritorijose, kelio Naujoji Akmenė - Kruopiai praplatinimo ruože. Tiesa, Menčių kalkakmenis dėl per didelės magnio koncentracijos cemento gamybai netinka, o trašoms kaip tik. 
Geologinė žvalgyba atlikta ir Šaltiškių molio karjere, Draginių kaimo teritorijoje. Tikėtasi klodus rasti pietinėje telkinio dalyje, bet paieškos buvo bevaisės. Molio aptikta ir karjeras plėsis į rytus. Dabartinėje kasimo vietoje pasiektas 40 metrų gylis, nors klodo storis dar 20 metrų. Manoma, kad molio pakaks 400 metų. Pirmojoje Šaltiškių molio karjero duobėje tyvuliuoja 43 m gylio vandens telkinys.
Karjerai - ypatingos paskirties objektai. Karpėnų karjere vykdomi sprogdinimo darbai. Ir Šaltiškių, ir Karpėnų karjeruose dirba žingsniuojantys ir krovos ekskavatoriai, buldozeriai. Molis iš karjero į cemento įmonę gabenamas geležinkeliu, o klintys - daugiatoniais „Belaz" markės savivarčiais. Karjerai išraizgyti laikinomis elektros tiekimo linijomis, kabeliais, vandens surinkimo kanalais. Karpėnų karjero viršininko pareigas 13 metų jau einantis Vytautas Jurčys pasakoja, kad šiuo metu dirba 5 ekskavatoriai: du 10 ir 5, vienas 8 kub. m talpos kaušais. Dangą, kurios storis nuo 6,5 iki 9 metrų, nukasa žingsniuojantis ekskavatorius. Gamybininkai nuolat „karo" būklėje su bebrais, kurie savo statiniais užtvenkia vandens surinkimo kanalus. Apsilankymo dieną karjere dirbo 10 kub. m ekskavatoriaus mašinistas Albinas Vanagas su padejėju Andriumi Bulerbergu, buldozerio mašinistas Alfonsas Jurkus. Ekskavatoriai elektriniai, į jų jėgaines ateina 6 tūkst. voltų įtampa. Darbų sauga reikalauja, kad abu ekipažo nariai visą laiką matytų vienas kitą. Ekskavatorininkai privalo baigti kursus ir turėti specialų elektriko atestatą. Didelį darbo stažą turintis Albinas pats ir surinko geležinkeliu atvežtus ekskavatoriaus segmentus į vieną mechanizmą. Buldozerininkas A. Jurkus traktorius valdo nuo 1968-ųjų. Sudėvėjo 5, dabar dirba su nauju vokišku ištaigingu (radijas, kondicionierius, minkštos sėdynės ir lengvas valdymas) buldozeriu. 40 tonų sveriantis ir 360 arklio jėgų variklį turintis mechanizmas vienu kartu stumia 20-25 kub. m grunto, o su gale įtaisytu metaliniu nagu lengvai plėšia 1 metro storio įšalą. Viršininkas šiltai kalba apie veteranus, ekskavatorininką Antaną Knistautą, energetiką Jurijų Prokorčiuką ir daugelį kitų. Direktorius A. Rimkus priduria, kad bendrovėje vyksta kartų kaita ir po 4-5 metų dirbs jaunimas. Ekskavatorininkus ruošia viena Vilniaus mokykla, bet tikrą patirtį vyrai įgyja dirbdami kasybos įmonėse. Šaltiškių karjero ekskavatorininkas Leonidas Čiupkovas įvaldęs visų markių krovimo techniką, bet pastaruoju metu su penkiakubiu krauna molį į geležinkelio savivarčius vagonus.
Bendrovės direktorius A. Rimkus paatvirauja, kad ekskavatorių parkas yra susidėvėjęs, bet įpirkti naują techniką gan sunku. Naujas rusiškas žingsniuojantis ekskavatorius kainuoja 5, vakarietiškas - 10 milijonų eurų. Šaltiškių karjere dar tebedirba 1969 metais pagamintas žingsniuojantis ekskavatorius. Gamyklos Rusijoje specialistai, kur lietuviai nuvažiuoja atsarginių detalių, stebisi, kad ši seniena dar gyva.

UAB "Interneto svetainių dizainas"